- vilnėti
- 1 vilnė́ti, -ė́ja, -ė́jo I žr. vilnyti 1: Mūso ūkė[je] rugiai liuob vilnė́s kaip jūra didžiausioji Tv. | refl. I: Vilnys pradeda vilnė́tis ežere J.
Dictionary of the Lithuanian Language.
vilnėti
Look at other dictionaries:
vilnėti — 2 vil̃nėti, ėja, ėjo tr. mušti, perti: Pagavo vil̃nėti, mušti Šts … Dictionary of the Lithuanian Language
nuvilnėti — 2 nuvil̃nėti tr. nugyventi, nuskurdinti, apgrobti: Nuvil̃nėjo, nuubagijo žemaičius tas išvadavimas Šts. Būtų raudoniejai ponus nuvil̃nėję, būtų išpildinę grūdus, kad ne karas Šts. vilnėti; nuvilnėti … Dictionary of the Lithuanian Language
